- anryt
- anrýt (dial.) adv. 1. Gs rytojaus dienai: Tų barščių reik anrýt pasilikti Kt. 2. žr. antryt: O kaip jis ją pardavė, anryt jau velnias čia BsPIV52.
Dictionary of the Lithuanian Language.
anryt
Look at other dictionaries:
atidaryti — 1. intr. atidirbti, atsilyginti darbu: Kaip darysi, taip būs atdaryta Vž. Metus darysi ir atadarysi man ažu kumeles Brsl. Gerai padarei, tai blogai atdarỹs Ad. 2. intr. padaryti kaip buvę, atitaisyti: Padariau tai padariau, ale kap atdaryt? Arm … Dictionary of the Lithuanian Language
atsižiūrėti — atsižiūrėti, atsižiū̃ri (atsìžiūri, atsižiūro Kb, Drsk), ėjo NdŽ, KŽ 1. Q573,653, Sut, N, K, L, Rtr, DŽ atsigręžus pasižiūrėti: Ėjęs ėjęs atgal atsižiūrėjo J. Turbūt gerokai lupt gavo, kad ištrūkęs nešė kudašių neatsižiūrėdamas Dkš. Einu einu… … Dictionary of the Lithuanian Language
parengti — pareñgti, ia, pàrengė tr. 1. L41 paruošti, suruošti kur vykti: Užprašė piršlį ir patį Joną parengė važiuoti pas mergą su piršliu BsPIII64. Seserėle lelijėle, motynėlės dukružėle, tau parengta kelionėlė JV901. | refl. N: Pasirengia in kelionę… … Dictionary of the Lithuanian Language
pastraksėti — pastraksėti, pàstraksi, ėjo intr. NdŽ; Ser šnek. 1. pašokinėti: Pastraksėjau pastraksėjau an vienos kojos, anryt vė dirbu Iš. | refl.: Mergina pasistraksėdama kratė nuo guminių batų molį J.Dov. Priešakyje pasistraksėdama bėgo Marytė rš. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
perdėtinis — 2 ×perdėtinis, ė (plg. l. przełożony) smob. (1) Lp, Sv, Pl viršininkas, darbo prižiūrėtojas: Palikęs pilėje perdėtinį, Algimantas išsitraukė toliau V.Piet. Gyveno krivų krivaitis, vyriausias kuningų perdėtinis A1884,39. Perdėtinis Šiaulių miesto… … Dictionary of the Lithuanian Language
prasidienoti — 1. išaušti, prašvisti: Anryt prasdienojus nuvažiav[o] Nč. 2. prasigiedryti: Kai tik prasidienõs, ir eikit grėbt Gs. dienoti; apdienoti; atidienoti; įdienoti; išdienoti; nudienoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pritąsyti — tr. 1. LL110, NdŽ tampant, tąsant privarginti, pritampyti: Davaliai man gyvuliai pritą̃sė, ir koją sudaužė Alks. | refl. LL110. 2. pridraskyti, priplėšyti: Sprogo, [žmonių] męsų buvo prytąsyta Vn. 3. I artyn pritempti, privilkti: Pritąsyti maišus … Dictionary of the Lithuanian Language
privirti — 1 privìrti, priverda (prìvira Lz), prìvirė K, I, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ; MŽ, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N 1. tr. daug išvirti: Tu prìvirei daug virtinių, košės J. Žirnių priverda, paskui sumaigo šitus žirnius su kočėlu – padarom tokius guzus Kvr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
vakarienė — vakariẽnė sf. (2) KBII96, K, Š, Rtr, BŽ578, DŽ, FrnW, KŽ; Lex2, H, H152, R, R4,249, MŽ, MŽ4,333, N, L, ŠT1 1. LKKV153(Lnkv), Imb, Bsg, Ūd, Dkš vakaro valgis: Vakariẽnę išverdi, ir vėl darbo kiek nori Dgp. Nu, tai vakariẽnę daugiausia pastato… … Dictionary of the Lithuanian Language
įtrinti — įtrìnti, į̃trina, įtrynė K, Rtr, NdŽ, KŽ; SD185, N, M, L, LL274,275 1. tr. DŽ1 trinant daryti, kad įsigertų, įsiterptų: Vaistas reikia gerai odon įtrìnti Š. Įtrinti gyvsidabrio į kūną Db. Įtrìnti špiritaus Rsn. Žaizdos negalima liesti pirštais … Dictionary of the Lithuanian Language
